MTB dviračiai – kalnų dviračiai

Vasarą sportas įsibėgėja taip sparčiai, kaip mtb dviračiai, o jais lakstyti galima itin greitai. Žinoma, jei esi geros sportinės formos. Internete, socialiniuose tinkluose, blog‘uose, galime rasti begales motyvuojančių istorijų, kitų žmonių pasikimų, kurie pradėjo nuo nulio. Tad viskas įmanoma. Iš visiškai nesportiško galima tapti vienu geriausių Lietuvoje, jei užsikrėsi aistra sportui. Mtb dviračiai dar vadinami kalnų dviračiais ir būtent ši dviračių sporto šaka yra priimtina galbūt ne visiems. Gal jums labiau patinka plento dviračiai, o gal mieliau einate į mtb dviratissporto salę ir kilnojate svarmenis. Dar kita grupė žmonių daro abu dalykus: sportuoja salėje su treneriu ir dar draugauja su dviračiais. Jei dar neatradote savo mėgiamos sporto šakos, kuriosje norėtumėte siekti vis didesnių pasiekimų, tai nesijaudinkite, sporto šakų tiek daug, kad tikrai išsirinksite ką nors.

Mtb dviračiai geri tuo, kad net ir 20 metų nesėdėjus ant dviračio gali kuo puikiausiai vėl pradėti važinėtis su jais. Mtb dviračiai yra pritaikyti važinėti ne pačiais lygiausiais ir geriausiais keliais, bet tam jie ir yra kalnų dviračiai. Jie tvirti, padangos plačios ir storos, tad atlaiko išorinius dirgiklius, ne taip lengvai prakiursta kaip kitų dviračių padangos.

Tik keista yra tai, jog ne visi dviratininkai moka teisingai dėvėti šalmus. Mtb dviračiai dažniausiai yra kiek ekstremalesnis pasivažinėjimo būdas dėl pasirinktų sunkesnių trasų, kelių ir pan. Todėl derėtų nesigėdyti saugumo ir šalmą prisiveržti dirželiais kaip priklauso, o ne leisti jam svirduliuoti į visas puses nuo vėjo, ar jums pasilenkus posūkyje. Kokia tada iš tokio šalmo nauda? Nulinė. Apsaugoti gali tik tinkama naudojamos apsaugos priemonės. Profesionalūs dviratininkai, kuriems patinka mtb dviračiai, šalmus dėvi kaip priklauso ir visai nesureikšmina to, kaip tai atrodo iš šono. Sportininkai geriau nei kas kitas žino, koks pavojingas yra didelis greitis ir kaip lengvai galima gauti traumą kritus ant žemės. Sakoma, toliau žemės nenukrisi, bet patkėkite, net ir asfaltas gali jus daugiau nei pagražinti…

Dar yra mtb dviračiai, kurie yra gatvės stiliaus. Su jais dar nuo paauglys pradeda jaunimas demonstruoti savo sugebėjimus. Jaunuoliai nelaukdavo jokios publikos, bet neretai publika vis tiek po truputį susirinkdavo, kol žmonėms tai buvo nauja… Aikštėse, parkuose jie rodydavo savo triukus, treniruodavosi ir tai traukdavo aplinkinių dėmesį jau savaime. Jie neieško treniruotėms tokių vietų, kur būtų nematomi kitiems. Jie praktikavimuisi laiką leidžia ten, kur yra visokių bortelių arba didesnės atviros vietos, kur būtų galima patogiai kiek įsibėgėti ir daryti apsisukimus ant galinio rato. Taigi, akis yra kur paganyti, o jei dar kas paplodavo delnais, tai buvo pati geriausia paskata. Kaip ir fotografai, mėginantys juos pagauti akimirkoje. Dabar jau tas dėmesys nuslūgęs, visuomenė jau priprato, kad mtb dviračiai yra aplink ir juos galima pamatyti dažnai. Tačiau šios sporto šakos populiarumo tai tikrai nesunaikino. Tik tai, kas anksčiau atrodė ypatinga ir neįprasta, tapo kasdieniu reginiu, tokiu visai suprantamu, nes kai kuriems žmonėms mtb dviračiai tapo gyvenimo dalimi.

Nesvarbu, ar esate profesonalas, ar juo ketinate tapti, o gal visai neturite ambicijų ir dviratis tik į parduotuvę tinka nuvažiuoti. Svarbu, kad judesys nedingtų, kad automobilis būtų ne taip dažnai naudojamas, o mtb dviračiai dažniau. Juk judėjimas – sveikata, bet tik tada, kai judame savo fizinių pastangų dėka, o ne kokio motoro.

Leave a Reply