Ar jums reikia paskolos?

paskolosFinansiniai klausimai skatina nemenkai pamąstyti. Ar reikia konkretaus pirkinio? Ar konkrečioje vietoje vertėtų taupyti? Ar gaunamas atlyginimas tenkina? Ar pavyksta efektyviai valdyti savo lėšas? Ne mažiau klausimų kyla ir pradėjus galvoti apie paskolos pliusus bei minusus.

Kreditas ar paskola?

Bene pagrindinis skirtumas tarp kredito ir paskolos – pinigų suma. Kreditas gali siekti vos 50 eurų. Na, o paskolos dažnai būna žymiai didesnės (tikslai taip pat didesni, pavyzdžiui, pasistatyti namą). Kad ir koks skolinimosi „žanras“ pasirenkamas, bet kuriuo atveju tai yra įsipareigojimas. Nereikėtų nuvertinti net minėtos 50 eurų sumos.

Kreditas yra trumpesnis įsipareigojimas, bet nepasvėrus finansinių galimybių įsisukama į tokį „voverės ratą“, kad nusprendžiama dar pasiskolinti, paskui dar, kol prireikia refinansuoti.

Paskolos galbūt labiau siejamos su atsakingumu, nes, pavyzdžiui, noras statyti namą dažniausiai būna apgalvotas, imama pinigų suma nemaža, vadinasi, įsipareigojimas tikrai rimtas. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir kreditų, nes jie – taip pat įsipareigojimas. Anksčiau minėta 50 eurų suma niekuo nenusileidžia 100-ui.

Ar jums reikia paskolos?

Straipsnio pavadinimas gali būti suprantamas įvairiai.

Ar norint įsigyti tam tikrą daiktą jums reikia paskolos?

Ar pakaktų kredito, ar reikalinga paskola?

Ar sprendimas įsigyti didelį pirkinį pakankamai motyvuotas ir tikrai imsite paskolą?

Ar…

Tokių „ar?“ yra daugybė. Svarbiausia – blaivus mąstymas, nes skolinimasis nėra ta sritis, kur pageidaujamas spontaniškumas. Tiek 300, tiek dešimteriopai stambesnė suma – ne šiaip kasdienis apsipirkimas prekybos centre ar planavimas, į kokį spektaklį nueiti.

Rinka ir poreikis

Kalbant apie paskolas dėmesys krypsta į rinkos sąvoką, į paklausos ir pasiūlos apibrėžimus. Jei visiems pakaktų turimų pinigų, tai nereikėtų ir paskolų. Tačiau net ir uoliai dirbant ne visada pavyksta įgyvendinti finansinius tikslus. Na, o skolinančios bendrovės stengiasi reprezentuoti save kaip įmanoma patraukliau, kiekvienas rinkos dalyvis siekia pritraukti interesantų viliojančiais pasiūlymais. Ir vis dėlto šioje vietoje minėtina, kad kreditų ir paskolų vartojimo ratai atskiri. Paskolos yra tarsi asmeniškesnės, apie jas reklamos taip garsiai netrimituoja. Na, o kreditai – rodos, tik imk ir naudokis. Ko gero, tai natūralu – kuo skolos objektas didesnis (t. y. kuo didesnė pinigų suma), tuo rimčiau viskas pateikiama, nes bankai nenori rizikuoti.

Kad jau pradėjome temą apie rinką, ne mažiau įdomu pasirausti po reklamų kraitelę. Kreditai reklamuojami demonstratyviai – su tuo veikiausiai sutiksite. Tačiau ne tik smulkesnes sumas skolinančios įstaigos, bet ir bankai (bent jau pristatydami kitokias, su paskolomis nesusijusias paslaugas) pastaruoju metu nevengia linksmesnių vaizdelių ar frazių, nevengia pasirodyti kitame vaidmenyje, o ne kaip solidūs kostiumuočiai.

Pratęsiant minčių dėstymą apie bankų veiklą nesunkiai atsekamos tokios tendencijos kaip modernumas, paprastumas. Reklamų specialistai atlieka kūrybingą darbą.

Iš kokios pusės bepažvelgtum, kreditų ir paskolų temoje daug visokių aspektų, dominančių tiek ekonomikos, tiek reklamos, tiek įvairių kitų sferų specialistus. Ką ir kalbėti apie vartotojų nuomones – šios skirtingos, kai kada pozityvios, kai kada negatyvios. Jei paimtą kreditą pavyko grąžinti be nesklandumų, tai ir atsiliepimai pozityvūs. Jei nenusisekė, tuomet ir nuomonė atvirkštinė. Nesunku suprasti, kad ne visada paslaugos teikėjai kalti. Daug kas priklauso nuo klientų vartojimo įpročių ir įpročio skaičiuoti (arba neskaičiuoti) pinigus.

Ar reikia skolintis, ar ne, šis straipsnis nepasakys, bet tikriausiai paskatins pamąstyti. Svarbiausia skolintis atsakingai – tai patvirtins kiekvienas, pasinaudojęs tokio tipo paslauga. Juk atsakingumas čia yra vienas iš kertinių aspektų. Ir jei prireikia papildomų pinigų, džiaugiamasi galimybe pasiskolinti. Bet palankiausia situacija būna tada, kai nenuvertinama nei 300, nei 50 eurų suma ir kai laikomasi sudarytos sutarties punktų.

 

 

Leave a Reply